Įėję į kūną galime pajusti, užčiuopti vieną momentą... Kad ego priešinosi gyvenimui. Net ne kažkokiai gyvenimo temai, baimei, konkrečiai situacijai, jausmui, ar žmogui - o PAČIAM GYVENIMUI! Bet kokiam buvimui čia ir dabar.
Po truputį sugrįždami į kūną ir konstatuodami, pripažindami, patvirtindami savo buvimą, kad visgi renkatės gyventi, leisti sau patirti ir būti kūne, galite pajausti kone ego paniką. Jaučiant, kaip šeimininkas, dėmesys, grįžta, įteka į rankas, pilvą, liemenį, kojas - tiesiog purto, nes dabar teks patirti gyvenimą! Ne ateitį, ne praeitį, o gyvenimą, kuris visada yra tik dabarty. Ir čia jis visiškai nepažįstamas, net jei ir manėm, kad visą laiką iki tol gi gyvenom ir žinom, kas tai... Bet nuolat bėgdavome iš dabarties - pirmyn arba atgal.
Šis paprastas grįžimas į pojūčius ir jų išjautimas kai kuriems gali būti tarsi naujas gimimas, pajutus, kaip galima gyventi niekur nebėgant ir... nieko nežinant. Nes čia žinios neveikia )) Pripažinimas, kad visgi patirsiu viską, kad ir kas čia slypi, yra pagaliau ištariamas „Taip“ gyvenimui.
O buvo galima pamanyti, kad norint priimti gyvenimą, reikia dirbti su kažkokiom išorės situacijom, jas priimti, kažką padaryti, nes gyvenimas juk kažkur ten. Ne, jis tik mumyse. Ir priėmę teisę jausti - priimame viską. ♥
------------------------------------------------------------------------------------------------------
www.siakimirka.com
/ siakimirka
-- Jeigu norėtumėte prisidėti prie to, ką aš darau - instrumentine muzika, vokalo draugija, montavimo ar filmavimo pagalba, būti bendraminčiais kūrybiniame kelyje - visuomet labai laukiu žinių! -