Po kunigo Ričardo Doveikos žodžių, kad didelė dalis visuomenės bijo reikšti savo nuomonę, pradėta ieškoti statistikos, galinčios pagrįsti šiuos teiginius. 2019 metais atlikta apklausa skelbė, kad nuomonę reikšti bijo apie 3 proc. piliečių, o apie penktadalis nuomonę visuomet išsako drąsiai. Tuomet pasirodė ir kita apklausa, atlikta jau 2022 metais. Joje teirautasi respondentų nuomonės, ar Lietuvos žmonės bijo reikšti savo politines pažiūras. „Daugelis“ arba „visi bijo“, sakė 46 proc., kad „niekas nebijo“ nurodė 15 proc. Ši apklausa dalies sukritikuota dėl prastai suformuluoto klausimo, o kitų priimta, kaip visiška tiesa.
Vis dažniau pasirodo teiginiai, kad apklausos, jei tik reikia, parodys ką tik nori, o ir šiaip jų vertinimas priklauso nuo interpretacijų. Politikai užsako skirtingas apklausas, kurios jiems brėžia pergalę rinkimuose, žmonės piktinasi, pamatę rinkimų rezultatus ir supratę, kad žiniasklaidos užsakytos apklausos nerodė tokio didelio palaikymo vienam ar kitam kandidatui, o kur dar nuolatinis pasipiktinusiųjų pareiškimas, kad apklausose jų ar artimųjų nuomonės niekada niekas nepaklausė - taigi jos, neva, apskritai yra išgalvotos. Kodėl apklausose niekas neklausia Jūsų nuomonės? Kaip jos sudaromos? Kaip apklausomis manipuliuoja politikai ar kitos suinteresuotos grupės? Kaip vertinti ir į ką svarbiausia atkreipti dėmesį, norint suprasti, ar apklausa atlikta objektyviai?
Diskutuojame su tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktoriumi Vladu Gaidžiu ir sociologu Karoliu Jonučiu.
Laidą „Atspari visuomenė" remia Medijų rėmimo fondas.
Laidą veda Jonė Sąlygaitė.