Širvintų rajone, Levaniškių kaime, įsikūręs biodinaminis Martinėlių ūkis. Čia ūkininkaujantys Kristina ir Arūnas Martinėliai savo veiklą vykdo sename mediniame dvare. Ūkininkai teigia, kad jų siekis - palaikyti tokio dvaro gyvavimą, koks buvo praeityje, kai ūkis išlaiko dvarą, o ne atvirkščiai.
600 ha žemės užimančiame ūkyje auginamos įvairios grūdinės kultūros, raudonieji dobilai ir mėsiniai galvijai. Tai - vienas didžiausių biodinaminių ūkių Lietuvoje. Ūkis už taikomus gamtai palankius ūkininkavimo principus buvo nominuotas vienu iš trijų 2023 metų „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorių.
Dabartinio ūkio istoriją padiktavo įsigytas medinis dvaras, kuriame nuo seno veikė gyvulių ūkis, tad tai ir buvo esminis impulsas, nubrėžęs tolesnę ūkininkavimo kryptį. Nors veiklos pradžioje ūkis buvo chemizuotas, šeimininkai ilgainiui suprato, kad ūkininkauja nuostolingai. Arūnas pasakoja, kad šio krašto žemės nederlingos, tad teko naudoti nemažai pesticidų, herbicidų, bet tai buvo labai nenaudinga finansiškai - trąšos kainuodavo daugiau, nei ūkis nešė pajamų. Tačiau prieš 15 metų atsisakę chemikalų ir perėję prie ekologinio ūkininkavimo, šeimininkai pastebėjo, kad ne tik sumažėjo reikalingos išlaidos, bet ir derlius nesumenko.
Martinėlių ūkio centre - dirvožemio sveikata. Čia šeimininkai nuolat ieško balanso, kaip užtikrinti gerą jo būklę. Reikiamą balansą atrasti padėjo augalininkystės ir gyvulininkystės derinimas. Kristina ir Arūnas sako, kad svarbu tinkamai apskaičiuoti, koks gyvulių ūkis tinkamai pamaitins dirvožemį, kuriame auga augalai.
„Kai įsigijome pirmą bandą, tada pamatėme, kad ūkis iš tikrųjų atgijo“, - pasakoja Arūnas. Visavertiškam dirvožemiui atkurti būtini galvijai, jie atgaivina nualintą dirvožemį. Ūkininkai vienbalsiai teigia, kad be gyvulių sveiko dirvožemio palaikyti nepavyktų. Ūkyje iš jų mėšlo gaminamas kompostas, biodinaminiai preparatai dirvožemiui ir augalams purkšti.
Mišriame ūkyje taikoma intensyvi sėjomaina - pavyzdžiui, auginami raudonieji dobilai, tuomet žiemkenčiai, ankštinės kultūros, vasarojus ir vėl grįžtama prie dobilų. Arūnas teigia, kad būtent intensyvi sėjomaina padėjo derliui stabilizuotis. Vyrą papildo ir kartu ūkininkaujanti Rasa, ji sako, kad perėjus prie biodinaminio ūkininkavimo modelio buvo atlikti dirvos tyrimai. Pakartotiniai tyrimai parodė, kad visur pagerėjo humuso lygis, sumažėjo rūgštingumas. Ypač teigiamas humuso lygio pokytis pastebėtas pievose, kuriose ganosi gyvuliai. Ūkininkai sako, kad tai puikiausias tinkamo ūkininkavimo įrodymas - čia ne tik gražios pievos, bet ir turtinga dirva.
Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Kamilė Breimelytė-Grajauskienė.
Daugiau: www.bernardina....