Nuo pat medinių dvarų statymo pradžios per visą savo gyvavimo laikotarpį dvarai ne kartą keitė išorę, planinę struktūrą, patalpų funkcijas. Dvaro rūmų sienos liudija besikeitusių estetinių idėjų ir gyvenimo būdo madų pokyčius. Tačiau kai kurie dvarai iki šių dienų išliko mažai tepakitę. Ilguvos dvaro rūmai per daugiau nei 200 metų išsaugojo savo klasicistinį rūbą.
Jau XVI a. minima prie Nykos upės, kairiajame Nemuno krante, įsikūrusi Panykių vietovė. Ant aukšto skardžio kalvos čia pastatyta tada Panykių, dabar Ilguvos, dvaro sodyba. Ši Nemuno pusė iki pat LDK ir Lenkijos valstybės padalijimo priklausė Žemaitijos kunigaikštystei, todėl šiame krante esančios žemės neretai turėjo sąryšį su kitoje upės pusėje įsikūrusiais dvarais ar savininkais. Ilguvos pirmuosius barokinius rūmus kaip vasarvietę čia statė Veliuonos klebonas. Tai ypatinga, greičiausiai neatsitiktinai pasirinkta vieta su išskirtiniu vaizdu - manoma, kad iš rūmų terasos klebonas galėjo matyti kitame Nemuno krante esančią savo parapiją.
Grincevičiams-Ilgovskiams įsigijus visą dvaro valdą, čia pradėta kurti barokinė sodyba. Nuo XVII a. vidurio galima skaičiuoti barokinės Ilguvos dvaro sodybos pradžią. Pirmuosiuose apie ją bylojančiuose dokumentuose minima, kad sodyboje stovi didelis dvaro rūmas, šalia jo - kiti pagalbiniai ūkiniai pastatai. Iki iškylant naujiems dvaro rūmams, čia susiformavo apie pusantro šimto metų skaičiuojanti tipinė vidutinio dvaro sodyba.
Šis dvaras yra retas išlikusių medinių klasicistinių dvarų pavyzdys Lietuvoje. Norėdami pamatyti, kaip atrodė dar XVIII a. LDK laikais statyti mediniai dvaro rūmai, verta aplankyti Ilguvos dvarą.
Kūrybinė komanda: Martynas Stankevičius, Domantas Kaminskas, Kostas Kajėnas, Ugnė Gavelytė.
Daugiau: www.bernardina....