Reformacija - XVI a. Europoje prasidėjęs judėjimas, kurio pirminis siekis - reformuoti katališkąją bažnyčią. To meto Europoje reiškėsi kelios reformacijos srovės, bet Klaipėdą anksčiausiai pasiekė augustinų vienuolio, teologo Martino Liuterio mokymas. Jo pasiūlymas, kaip patobulinti Romos katalikų bažnyčią, ilgainiui virsta politiniu, socialiniu ir kultūriniu judėjimu, padariusiu didelę įtaką ištisoms kartoms europiečių - ne išimtis, ir Klaipėdos gyventojams.
1525 m. Vokiečių ordino didysis magistras Albrechtas pasiskelbia pasauliečiu hercogu, iš Prūsijos išvaro Vokiečių ordiną, perima jo valdas ir liepia sekti Liuterio mokymu. Istorikai pasakoja, kad reformacijai Klaipėdoje iš pradžių buvo priešintąsi. Esą Klaipėdos komtūras (ordino pilies ir jos srities valdytojas) Erikas Braunšveigietis šiai reformai nepritarė.
Įsitvirtinus reformacijai, Klaipėda iš katalikiškosios tampa protestantiškąja.
Sekant Lutherio mokymu, kad Dievo žodis turi būti skelbiamas gimtąja kalba, mieste randasi dvi bažnyčios. Pagrindiniai maldos namai Klaipėdoje tuomet buvo Miesto, arba Vokiečių bažnyčia, miesto salos rytiniame smaigalyje, prie Dangės upės pastatyta apie 1562-1571 metus - nuo XIX amžiaus ji vadinama Šv. Jono vardu. Greta iškyla krašto gyventojams skirta lietuvių bažnyčia, kuri pirmąkart minima 1589-aisiais. Ilgainiui mieste ima kurtis ir kitų konfesijų atstovai.
Pagrindinė mieste evangelikų liuteronų bažnyčia ne kartą keičia savo vietą. XVIII аmžiaus pradžioje ji pastatoma dabartinėje Turgaus gatvėje, 1706-аisiais ji pašventinama. Po didžiojo gaisro 1854-аisiais, pagrindiniai miesto maldos namai perstatomi. Deja, miesto simboliu laikyta Šv. Jono bažnyčia II pasaulio karo pabaigoje ir pokariu buvo nugriauta.
XVII a. viduryje Lietuvių bažnyčios Dangės krantinėje neliko, 1686-1687-аiasiais ji pastatyta dabartinėje Tiltų gatvėje. Lietuvių bažnyčia nuo XIX a. vidurio vadinta Krašto, arba Laukininkų, vardu. XX a. dar pasirodo Jokūbo bažnyčios pavadinimas, bet, kitaip nei kartais klaidingai įsivaizduojama, turėtas galvoje ne šventasis Jokūbas. 1959 m. pastatas buvo nugriautas, buvusių maldos namų vietoje sovietų valdžia pastatė restoraną.
Visai greta Lietuvių bažnyčios, veikė evangelikų reformatų maldos namai - Brandenburgo kurfiursto valdose tai viena seniausių šiai konfesijai suprojektuotų bažnyčių, Klaipėdoje iškilusi 1683 m., dveji metai iki Potsdamo edikto. II pasaulinio karo pabaigoje apgadinti maldos namai su žeme sulyginti sovietmečiu.
XVIII a. kartu su anglų pirkliais ir pramonininkais Klaipėdą pasiekė ir anglikonų konfesijos išpažinėjai. Bažnyčia dabartinėje Uosto gatvėje iškilo 1863 m., kai ryšiai su Anglija jau buvo susilpnėję. Tad XX a. pradžioje ji buvo perduota miestui. Deja, neišliko ir šie maldos namai - apie 1948-uosius, plečiant uostą, jie buvo nugriauti.
Evangelikų baptistų bendruomenė Klaipėdoje įsikuria 1841 m., po dešimties metų pašventinama šios bendruomenės bažnyčia. Sovietmečiu iš šios religinės bendruomenės atimtas pastatas, jiems grąžintas 1991 m..
Prūsijoje, o taip pat ir Klaipėdoje įsivyravusi reformacija daro įtaką ne tik religinėje plotmėje. Poveikis jaučiamas ir švietimo sistemoje. Reformacija apėmė ir pastangas reformuoti švietimą, 1544-аisiais Klaipėdos pašonėje, Karaliaučiauje, įkuriamas universitetas - po Legnicos ir Marbugo trečiasis pasaulyje naujai įkurtas protestantiškas universitetas. Jaunimas iš Klaipėdos vyksta studijuoti ne tik į jį, bet ir į kitas aukštąsias mokyklas.
Reformacija Klaipėdoje palieka gilius įspaudus ne tik religijoje, kultūroje, bet ir socialiniame gyvenime. Kad reformacija daro įtaką miestiečių buičiai, patvirtina ir archeologiniai radiniai. Archeologės R. Nabažaitės teigimu, kasinėjimų metu aptikti koklinių krosnių fragmentai - vienas iš pavyzdžių, kaip reformacija keičia tuometę namų interjero stilistiką.
Apie reformaciją laidoje kalbėjo istorikas, Klaipėdos universiteto afilijuotasis profesorius doc. dr. Vacys Vaivada, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius, dr. Vasilijus Safronovas, archeologė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė.
Projektą „Istorinės Klaipėdos pėdos“ kuria klaipėdietiškų naujienų portalas www.atviraKlaipeda.lt . Laidos iš dalies finansuojamos Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas". Projekto partneriai - Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.