Pašušvio dvaro savininkas Šimkovičius-Vnučka 1553 m. pastatė bažnyčią ir skyrė dalį turto jai išlaikyti. Apie 1566 m. įkurta parapija. Bažnyčia ir jos turtas 1589 m. atiteko evangelikams reformatams. Juos globojo Sofija Vnučkienė. Ji 1584 m. paskyrė mokyklai ir pamokslininkui išlaikyti 17 valakų žemės. Iki 1592 m. katalikų kunigas Jonas Soroka iš Pašušvio išvarytas. Grinkiškio klebonas P. Daukša bylinėjosi dėl bažnyčios susigrąžinimo. Ją atgauti pavyko 1665 m. Klebonas D. Straševičius 1767 m. pastatė kleboniją, 1770 m. - prieglaudos namus. Jis su broliu Mikalojumi dovanojo 30 000 auksinų 4 kunigams išlaikyti.
1793-1798 m. perstatyta mūrinė bažnyčia, 1795 m. - mūrinė 3 tarpsnių varpinė. Įsteigta altarija. Vėliau Jonas Straševičius įkūrė antrą altariją. Mirus 1805 m. kunigui D. Straševičiui, vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis bažnyčios pajamas skyrė Varnių kunigų seminarijai, algą klebonui privalėjo mokėti seminarija. Bažnyčiai 1832 m. priklausė jurisdika miestelyje, Kačiuškių ir Vedreikių kaimai. Pašušvyje 1841 m. gyveno 4 kunigai. XIX a. pradžioje-1863 m. veikė parapinė mokykla, 1910-1914 m. - Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
1767 m. Apaštalų Sostas bažnyčiai suteikė atlaidus. Tai Švč. Jėzaus Širdies atlaidai, kuriuos patvirtino popiežius Klemensas XIII. Šv. Baltramiejaus atlaidus 1822 m. įteisino vyskupas Juozapas Arnulfas.
Du didžiulius varpus bažnyčiai padovanojo vietiniai broliai Miežiniai, kurie iš Rygos iki Baisogalos varpus atvežė geležinkeliu, o vėliau į Pašušvį žiemą - aštuoniais arkliais. Pagerbiant vyrų atminimą, jie buvo palaidoti bažnyčios šventoriuje.
Architektūra
Bažnyčia turi liaudiškai traktuotų renesanso ir klasicizmo bruožų, lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside ir bokšteliu navos ir transeptų sankryžoje.
Be originalaus pagrindinio fasado, išlikusios centrinės ir šoninės durų angos. Virš prieangio buvo įtaisyta vieta vargonams, o už altoriaus, rūsyje, įrengta zakristija. Altoriaus kairėje pusėje buvo aikštelė pamokslui sakyti, į kurią veda siauri laipteliai. Po pirmąja bažnyčia esančiuose rūsiuose, kaip spėjama, buvo palaidoti žymesni žmonės. Tarp kurių - ir pats bažnyčios statytojas. 1821 m. dabartinė koplyčia dar turėjo duris, skiriančias ją nuo didžiosios navos, ir geležines grotas šoniniuose įėjimuose. Vėliau visa tai buvo panaikinta.
Šventorius apjuostas mūrine tvora su geležiniais vartais. Jame pastatyta koplytėlė su Marijos skulptūra ir 1914 m. data jos postamente. Be kitų, čia palaidotas kunigas Matas Miežinis (1850-1929), kurio pastangomis 1894 m. išleistas jo dėdės Mykolo Miežinio keturkalbis žodynas.
Šaltinis
lt.wikipedia.org/wiki/Pa%C5%A...
Projektą iš dalies finansuoja „Lietuvos kultūros taryba“ www.ltkt.lt/
Nuoširdus ačiū už paramą:
Egidijui Venckui
Gražinai Dobilaitei
Gediminui Tamošaičiui
Edgarui Lideikiui
Aloyzui Pokvyčiui
Edmundui Kupšiui
Dalei Draudvilienei
Giedriui Norkevičiui
Filme pagrindinis pasakotojas pateikia istoriją apie bažnyčią ir jos praeitį. Vilius Puronas - dizaineris, dailininkas, kultūros istorikas-mėgėjas, kraštotyrininkas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
Projekto globėjas Šiaulių katedros klebonas Egidijus Venckus. Jo pagalba ir patarimai ypatingai naudingi.
Idėjos autorius ir iniciatorius - Kęstutis Balčikonis.
"AMBI solutions video" kūrybinė grupė:
Direktorė Rita Balčikonienė
Dizaineris Vladas Jankus
Operatorius Aurimas Šatokinas
www.ambisolutions.eu/
#pašušvio_bažnyčia #lietuvos_bažnyčios #šiaulių_vyskupija
Šiame kanale pateiktuose filmuose pasakojame ne apie pastatus, ne kokio nors miesto ar miestelio istorijas, bet įsigiliname į mūsų šalies žmonių tikėjimą, atskleidžiame tautos dvasinį pradą.