Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, beveik 120 tūkst. gyventojų turinčiame Vilniuje veikė šeši stacionarūs kino teatrai. Būtent jie ir buvo pats tvirčiausias būsimo kino gyvenimo raidos mieste pagrindas.
1919 m. Miesto salėje (dabar Filharmonija) atsidarė Karinis kino teatras nr.6.
1920 m. Didžiojoje g. nr. 66 ( dabar nr.18) žiūrovus pakvietė 400 vietų kino teatras „Eden“.
1922 m. spalio 22 d. visai šalia „Edeno“, Vilniaus pirklių žydų G Slepiano ir G. Feigenbergo duetas atidarė kino teatrą „Piccadilly“.
1923 m. Didžioji g. 94 (dabar Didžioji g. 36) - „Jutrzenka“.
Vilniečių pomėgį žiūrėti filmus gerai iliustruoja ir statistinis faktas, kad tarpukariu į kino teatrus kiekvienais metais ateidavo daugiau nei 2 mln. žiūrovų, t. y. kiekvienas vilnietis kine apsilankydavo beveik 12 kartų.