Jei „Openheimeris“ apie bombos kūrimą, kuriems galams visa antra filmo pusė, kai bomba jau sprogo? „Prasti reikalai“ - totali nesąmonė, kaip nusiskandinusiai moteriai įsodina jos pačios kūdikio smegenis, bet kažkodėl atrodo, kad filme kalbama apie mūsų gyvenimo esmę. Kaip taip gali būti? Atlaidžiu ir mylinčiu nusivylimu nuginkluojantis žvilgsnis „Gėlių mėnulio žudikuose“ - kur aktorės Lily Gladstone kerų paslaptis? Ar gebėjimas suprasti, analizuoti filmą tik trukdo juo mėgautis ar praplečia ir paįvairina patiriamų emocijų puokštę? Po kino norisi pasikalbėti apie kiną? Susitikim „Po kino“: scenaristas, scenarijaus rašymo dėstytojas Raimondas Paškevičius, žurnalistė, socialinių mokslų daktarė Giedrė Vaičekauskienė ir ,svarbiausia, - tu.
Temos:
- Kodėl žiūrėdamas „Openheimerį“, jautiesi, lyg viską stebėtum iš šalies? Jei toks režisieriaus sumanymas, kam ir kaip to pasiekia? (0:38);
- Neabejotinai, paviršiuje „Openheimeris“ - apie atominės bombos sukūrimą, o kokia filmo giluminė tema? (9:50);
- Pirmame gero filmo vaizde, angliškai „opening image“ - sukaupta viso filmo esencija. Ar toks ir filmo „Prasti reikalai“ opening image? (14:42);
- Jei ne „Oskarų“ skaičius nurodo tikrąją filmo vertę, tai kas? „Openheimeris“ ir „Barbė“ stoja ant svarstyklių. (24:27);
- „Prastų reikalų“ nepaprasta prasmė. Šiame filme net seksas - kaip tyrimas. (29:25);
- „Oskaras“ už geriausią moterišką vaidmenį tenka... paaiškės per „Oskarus“. Bet niekas niekada geriau nesuvaidino orumo, nei „Mėnulio gėlių žudikų“ žvaigždė. (37:10);
- Kodėl filmo pabaiga vadinama filosofine dalimi? Ir kaip ten dėl „Openheimerio“ pabaigos - happy end ar bad end? (40:37);
- Kvietimas siųsti tinklalaidei „Po kino“ klausimus, kurie jums kilo po kino (47.05).