butinai tik impregnuota. Geriausias budas sutaupyti yra nieko nestatyti :)

Jei gerai supratau klausimą, tai galima ir taip daryti, vedinimasis bet kokiu atveju vyks pro apačioje esantį tarpelį, jeigu viršuje jo neuždarysite. Mano patirtis rodo jog fasadai su tarpeliu yra tragedija, bet čia tiek daug nesurašysiu info

O kaip tokiu atveju vėdinasi pačios dailylentės, jei iš nugarinės pusės visada liečiasi su plėvele?

@@laurynasbalnis3041 nesiliecia lenteles su plevele, nes tam daromas is makaronu dvigubas karkaselis

Jūsų atveju taip, o mes dedam ant dvigubo karkasėlio difuzinę, kad paslėpt karkasą, nes darom fasadą su tarpukais (vertikalios lentos). Ar difuzinė turėtų išgarinti, jei pateks drėgmė tarp lentelės ir plėvelės?

Norėjau paklausti ar difuzinė plėvelė glausti prie plokštės ar daryti 1cm tarpelį ir tada plėvelė ir tada kalti makaronus

25x50 mm

Šio gamintojo esu išbandęs visas juostas - deje mano praktika rodo, jog jos labai prastos visais aspektais.

Sveiki, as siulau stogus daryti taip kad jie nesikondencuotu!

Jeigu gruntuosite, tuomet nera svarbu gamintojas. O dvipuse naudojau SIGA, bet velgi jeigu is kart taseliai kalami taip pat nera didelio kokybes skirtumo 👌

Taip galima, tokiu atveju reikia rinktis specialia plokste tinkuojamam fasadui, kiekvienas gamintojas turi skirtingus produktus storius tinkavimo technologijas ir t.t.

ilgesnėm kabėm arba iškar tašeliais, pagal patogumą 👍

Labas Mantai, tokio mazgo brėžinių, technologijos nesu nei matęs nei girdėjęs. Tokiu atveju kam priešvėjinė plokštė? Jos funkcija yra blokuoti vėja nuo konstrukcijų, bet ji dedama kažkur giliai po keliais sluoksniais. Koki skaičiavimai tokio mazgo? koks efektyvumas? nes kaina tokio fasado - bus kosminio dydžio, o koks atsiperkamumas? ar tai logiška? ar tai efektyvu? kur tai apskaičiuota? Ar čia ne sviestas sviestuotas ir dar truputį svieto? 😀 Statau namus pagal technologijas, kurios yra N metų, ir 130 m2 namo išlaikymas su elektra vandeniu rekupu ir t.t. kainuoja 50 eur/men, kai elektros kaina 0,4 eur/kwh

@@ekologiskinamai Mano situacija neeilinė, darau rąstinio namo rekonstrukciją, kai jungsiu karkasini priestatą, ir visą namą noriu apšiltinti papildomai iš išorės ir montuoti ventiliuojamą fasadą.

​@@user-mn5ug4ts2x toki pat projekta pats darau. priestata- karkasa 150 mm siltinsiu vata ir suksiu mpp , o ant virsaus visu perimetru rastinio ir karkaso eis + 100 mm vata ir difuzine plevele.

Sveiki, nieko naujo nepasakysiu: Visais atvejais reikia ziureti ka nurodo konkretus plokstes pasirinktas gamintojas ir kokias to pasirinkimo savybes deklaruoja. Niekas neskaito gamintojo rekomendaciju, ant sienu deda storiausias plokstes ir meto vejais didelius pinigus, MPP plokste yra TIK prievejine, todel visada jos uztenka TIK 12 mm. Jei jau norisi storio, geriau deti daugiau vatos ir vel ta pacia 12 mm plokste. Is storos plokstes ant sienos - JOKIOS NAUDOS!!! Jos silumos varza yra zemesne uz vatos.

@@ekologiskinamai sveiki. O jeigu mpp plokštė bus tinkuojama dekoratyviniu tinku, tai 12mm nepakaks plokštės? Teko girdet,kad tinkavimui turi būt minimum 40mm?

@@nikeairr1 taip visiskai teisingai. nuo 38 mm

Sakote turite didelę patirtį su mpp, tai gal teko susidurt su tokiu variantu. Pvz jei mpp bus tinkuojama, žinoma,ant mpp jau nebesideda tada difuzinė plėvele,bet kaip tada apsaugoti apšiltinimo vatą nuo drėgmės einančią iš lauko pusės? Ar pati mpp tarnauja kaip drėgmę nepraleidžianti medžiaga? O gal vis dėlto reikia bet kokiu atveju difuzines plėvelės? Gal ji gali būti sukama ant pagrindinio karkaro išorinės pusės,o tada dedama mpp skirta tinkavimui?

o jeigu bus pučiama vata už priešvėjinės plokštės (rąstinis namas) kokį storį rekomenduojat?

As taip pat nesuprantu 😃 kalbedamas ne karta paminejau "difuzine" plevele tad ko cia nesuprasti?