Telšiuose buvo net keturios sinagogos: Didžioji sinagoga, Siuvėjų sinagoga, Kareivių sinagoga, arba, kaip ją vadino jidiš kalba - „Yavoynishe kloyz“, ir Mėsininkų sinagoga. Šiandien net trys iš jų išliko iki mūsų dienų ir puošia Telšių miestą. Vienintelė Didžioji sinagoga sovietmečiu buvo nugriauta, jos vietoje pastatant tipinės sovietinės architektūros pastatą.
Visos bendruomenės gyvenimas buvo organizuotas aplink ješivą. 1875 m. trijų jaunų rabinų iniciatyva įkurta pasaulinės šlovės sulaukusi Telšių ješiva buvo tapusi visos žydų diasporos Toros studijų metropolija. Mokymo įstaiga suklestėjo, kai jos vadovu 1884 m. tapo rabinas Eliezeris Gordonas. Jis pirmasis Lietuvoje pritaikė modernius mokymo metodus: studentai laikė stojamuosius egzaminus, po kurių buvo suskirstyti į grupes pagal žinių lygį, o to nebuvo kitose ješivose.
Ješivos iniciatyva ir jai kuruojant, Telšiuose atsirado ištisa švietimo sistema. Jauni ješivos absolventai buvo siunčiami į mažesnius miestelius, kad įkurtų juose paauglių ješivas - vadinamąsias mažąsias ješivas. Prie ješivos buvo įsteigta ir rabinų mokykla ješivos absolventams.
Rabinų seminarija ješiva dėl aukštos mokymo kokybės ir žymių joje dėstančių rabinų buvo žinoma visame pasaulyje. Studijuoti religijos dalykų, pažinti Torą ir Talmudą į Telšius rinkosi studentai iš pačių įvairiausių pasaulio kraštų: Šiaurės Amerikos, Pietų Afrikos, įvairių Europos valstybių. Štai 1937 m., be studentų iš Lietuvos, ješivoje mokėsi 30 studentų iš Vokietijos, po penkis iš Anglijos, Latvijos ir Vengrijos, keturi - iš JAV, po du iš Belgijos ir Šveicarijos, po vieną iš Afrikos, Olandijos ir Prancūzijos. Per šešiasdešimt šešerius Telšių ješivos egzistavimo metus joje buvo paruošti šimtai jaunuolių, gerbiamų ir elitu laikomų Lietuvos miestų bendruomenių narių.
Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Janina Bucevičė.
Daugiau: www.bernardina....