Pirmasis skaitinys
Am 7, 12-15
Skaitinys iš pranašo Amoso knygos, Am 7, 12-15
Amazijas, [Bet-Elio kunigas], tarė Amosui: „Regėtojau, eik sau, bėk į Judo kraštą, ten užsidirbk sau duoną ir ten pranašauk. Bet niekuomet nebepranašauk Bet-Elyje, nes tai yra karaliaus šventovė ir karalystės šventykla.“
Tuomet Amosas atsakė Amazijui: „Aš nebuvau nei pranašas, nei pranašo mokinys, bet esu kerdžius ir šilkmedžio vaisių brandintojas. Viešpats paėmė mane, kai ganiau kaimenę, ir Viešpats man įsakė: ‘Eik, pranašauk Izraeliui, mano tautai!’“
Tai Dievo žodis.
Atliepiamoji psalmė, Ps 84 (85), 9ab-10. 11-12. 13-14 (P.: 8)
P. Viešpatie, parodyk mums savo ištikimąją meilę ir mus išgelbėk.
Klausausi, ką Viešpats Dievas kalba; *
jis skelbia ramybę tautai - savo ištikimiesiems.
Iš tikrų jų arti yra išgelbėjimas †
visiems, kurie pagarbiai jo bijo, *
kad jo Garbė mūsų krašte pasiliktų. - P.
Susitiks tiesa ir ištikimoji meilė, *
bučiuosis ramybė ir teisumas.
Žels teisybė iš žemės, *
žvelgs iš dangaus Dievo teisumas. - P.
Tikrai Viešpats suteiks, kas gera, *
ir mūsų žemė duos gausų derlių.
Žengs jo priekyje teisumas, *
nutiesdamas taką jo žingsniams. - P.
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško efeziečiams, Ef 1, 3-10. 11-14
Garbė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris palaimino mus Kristuje visokeriopa dvasine palaima danguje, mus išsirinkdamas jame prieš pasaulio sukūrimą, kad būtume šventi ir nesutepti jo akivaizdoje. Iš grynos meilės, laisvu savo valios nutarimu jis iš anksto paskyrė mus per Jėzų Kristų tapti jam įsūniais savo malonės kilnumo šlovei.
Ja jis apipylė mus dėl Mylimojo, kuriame turime atpirkimą jo krauju ir nuodėmių atleidimą jo malonės gausa.
Jis dosniai apdovanojo mus savo malone su įvairiopa išmintimi ir sumanumu, paskelbdamas mums savo valios paslaptį, kaip jis panorėjo iš anksto nutarti jame, amžių pilnatvei atėjus, visa, kas yra danguje ir žemėje, iš naujo suvienyti Kristuje, tartum galvoje.
Jame esame tapę paveldėtojais, iš anksto paskirti sutvarkymu to, kuris visa veikia pagal savo valios nutarimą, kad būtume jo didybės šlovei mes, kurie nuo seno turėjome viltį Mesijuje. Kristuje ir jūs, išgirdę tiesos žodį - išgelbėjimo Evangeliją - ir įtikėję juo, esate paženklinti pažadėtąja Šventąja Dvasia, kuri yra mūsų paveldėjimo laidas, kol bus atpirkta jo nuosavybė jo didybės šlovei.
Tai Dievo žodis.
P. Aleliuja. - Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas teapšviečia mūsų dvasios akis,
kad pažintume, kokia yra viltis, į kurią mes esame pašaukti. - P. Aleliuja.
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Morkų, Mk 6, 7-13
Anuo metu Jėzus pasišaukė pas save Dvylika ir ėmė siuntinėti juos po du. Jis davė jiems valdžią netyrosioms dvasioms. Liepė, be lazdos, nieko neimti į kelionę - nei duonos, nei krepšio, nei pinigų dirže, - tik apsiauti kurpėmis, bet nesusivilkti dviejų palaidinių.
Ir mokė juos: „Į kuriuos namus užeisite, ten ir pasilikite, kolei išvyksite. Jei kurioje vietovėje jūsų nepriimtų ir neklausytų, išeikite iš ten ir net dulkes nuo kojų nusikratykite, kaip liudijimą prieš juos.“
Jie iškeliavo, ragino atsiversti, išvarė daug demonų, daugelį ligonių tepė aliejumi ir išgydė.
Tai Viešpaties žodis.