Jeigu apsilankysite Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, išvysite įspūdingą archeologinių kolekciją, kuri sukaupta iš gausybės archeologinių tyrimų, atliktų Klaipėdoje. Labai reikšmingi archeologiniai kasinėjimai atlikti Klaipėdos piliavietėje - ši vieta tirta ne kartą. Pirmą kartą tyrimai čia atlikti 1968 metais, po septynerių metų kasinėjimai atnaujinti. Paskutinį kartą archeologai čia darbavosi 2014 - 2016 metais.
Sluoksnis po sluoksnio, archeologams pavyko atkurti ne tik pilies, bet ir greta jos buvusio miesto veidą - išsiaiškinti čia buvusių pastatų specifiką, buitinius įpročius, kultūros apraiškas, to metu žaidimus ir mitybos įpročius.
Daug paslapčių apie viduramžių klaipėdiečių gyvenimą atskleidė ir prieš keliolika metų Kurpių gatvėje atlikti archeologiniai tyrimai. 13 amžiuje, Vokiečių ordinui pastačius pilį ir įkūrus miestą, gyvenimas „kunkuliavo“ pilyje ir greta jos. Tačiau palaipsniui miestas plėtėsi. XV a. pab. - XVI a. pr. dabartinėje senamiesčio teritorijoje tarp Didžiosios Vandens gatvės ir dabartinės Dangės upės bei tarp Teatro gatvės ir gynybinių įtvirtinimų, sąjūdžio laikotarpiu pavadintų „Jono kalneliu“, kūrėsi „naujas miestas”. XVI a. pr. galimai iškasus gynybinį griovį (tai dabartinė Dangė), ši teritorija tapo „miestu - sala”.
Daug informacijos apie viduramžių Klaipėdą atskleidžia ir patys naujausi archeologiniai kasinėjimai šv. Jono bažnyčios sklype, Turgaus gatvėje. Šie archeologiniai tyrimai svarbūs ne tik atverčiant dar vieną, gaisrų, karų pažymėto miesto istorijos puslapį, bet ir ateityje planuojant atstatyti šv. Jono bažnyčią.
Viduramžių Klaipėdos paslaptis atskleis gausus archeologų būrys iš Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto - doc. dr. Gintautas Zabiela, dr. Miglė Urbonaitė-Ubė, dr. Raimonda Nabažaitė, Ieva Masiulienė.