Epizodas Nr. 2 „Kuršiai" skirtas apžvelgti kuršių genties specifiką ir Klaipėdos krašte esančius reliktus, bylojančius apie kuršių gyvenimą.. Kuršiai - vakaru baltų gentis, susiformavusi apie VI a. pab. ir gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje dabartinės Lietuvos ir Latvijos teritorijoje.
Nuožmūs kariai, pirkliai, plaukioję upėmis ir Baltijos jūra, įgudę amatininkai, žemdirbiai - taip istorikai apibūdina nuo pietinių Klaipėdos miesto paribių iki Rygos įlankos palei Baltijos jūros pakrantę bei žemyne gyvenusius kuršius.
Istorikai teigia, kad į istorines pietinio Kuršo žemes, įžengus Vokiečių ordinui, didelio pasipriešinimo iš vietinių bent jau pirmaisiais metais nesulaukta. Viskas pasikeitė po Vokiečių ordino pralaimėjimo Durbės mūšyje ir po to sekusio kuršių sukilimo.
Vis dėl to svetimšalių atėjimas gerokai ištuštino Pilsoto žemes. Pilsoto žemės komerciniu centru laikytinas - Žardės, Gibišių ir Laistų pilių tripolis, nusidriekęs pietinėje Klaipėdoje dalyje, už šiandien geriau žinomo Jūrininkų prospekto.
Pietines Kuršo žemes pasidalijus Vokiečių ordinui ir žemaičiams, dalis senųjų gyventojų liko dabartinėje Klaipėdoje ir jos apylinkėse.
Klaipėdos piliavietėje aptikti archeologiniai radiniai liudija, jog kuršiai rado vietą ir Memelburgo pilies aplinkoje: dirbo, tiekė į pilį maistą, žaliavas, užsiėmė amatais.
Įspūdingą kuršiškų archeologinių radinių kolekciją galima išvysti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.
,,Istorinės Klaipėdos pėdos" - tai edukacinis projektas, kuris skirtas atskleisti, kaip vystėsi ir augo Klaipėdos miestas. Klaipėdos istorikai suprantamai ir aiškiai pateiks pagrindinius istorinius faktus ir atskleis dar negirdėtas arba pamirštas miesto istorijas.
Projektą „Istorinės Klaipėdos pėdos“ kuria klaipėdietiškų naujienų portalas www.atviraKlaipeda.lt. Projektas iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas".