Šv. Jono bažnyčia - vienas iš Klaipėdos miesto simbolių. Ne kartą perstatyta, kelis kartus savo vietą keitusi bažnyčia, su 75 metrų aukščio bokštu, iki II pasaulinio karo buvo didžiausia miesto liuteronų evangelikų šventovė, aukščiausias pastatas mieste, neretai atstojęs švyturį laivams. Įspūdingą bažnyčią ketinama atstatyti, todėl šioje teritorijoje, jau trejus metų pluša archeologai.
Deja, per II pasaulinį karą bažnyčia buvo visiškai sugriauta. Šiandien archeologams iš mažyčių detalių tenka lipdyti bažnyčios architektūrinį paveikslą. Šie tyrimai leidžia sužinoti daugiau ne tik apie bažnyčios istoriją, bet ir apie iki jos čia gyvenusius žmones. Istoriniu požiūriu, itin vertingi - šioje teritorijoje atkasti kapai ir juosе aptikti to laikmečio laidojimo praktikas atskleidžiantys reliktai.
Didelė dalis radinių iš Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos instituto dar vasarą iškeliavo pas muziejininkus. Ateityje tyrimus šv. Jono bažnyčios teritorijoje ketinama tęsti, nes didžioji dalis paslapčių dar tūno po žeme. Žingsnis po žingsnio, archeologams pavyksta atrasti vis naujų istorinių lobių. Vienas tokių - rudenį per kasinėjimus aptikta, kaip manoma, Klaipėdos tvirtovės gubernatoriui Adamui Valentinui von Redernui atminti skirta epitafinė plokštė. Archeologai tai vadina pačiu reikšmingiausiu radiniu šiais metais.
Šv. Jono bažnyčios archeologines paslaptis atskleis Klaipėdos niversiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius dr. Vasilijus Safronovas ir archeologė dr. Raimonda Nabažaitė.
Projektą „Istorinės Klaipėdos pėdos“ kuria klaipėdietiškų naujienų portalas www.atviraKlaipeda.lt. Projektas iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas".