Smiltynės Kurhauzas
Kaip ir visa Kuršių Nerija, Smiltynė daugelį metų buvo menkai apgyvendinta teritorija su keliomis žvejų sodybomis ir smukle. Vis tik keičiantis socialinei situacijai ir populiarėjant rekreacinei kultūrai, pajūris kitapus marių tapo vis populiaresne miestiečių poilsio vieta. 1900 m. teritoriją prijungus prie miesto jos svarba dar labiau išaugo: tarpukarinėje spaudoje Smiltynė jau buvo įvardinama kaip „pagrindinis Klaipėdos kurortas ir vasarvietė“.
Plačiau: architekturalietuvoje.lt/lank...
Klaipėdos Celiuliozės Fabrikas
Pačioje XX a. pradžioje tuomet menkai apstatytoje Klaipėdos pietinėje dalyje atsirado įmonė, per ateinančius dešimtmečius tapusi vienu didžiausių miesto fabrikų - Klaipėdos celiuliozės ir popieriaus fabrikas. Kaip ir kiekvienam fabrikui, Zellulosefabrik Memel A.-G. buvo reikalingas ir administracinis pastatas.
Plačiau: architekturalietuvoje.lt/lank...
Klaipėdos Kareivinių Statinių Kompleksas
XIX a. ir XX a. sandūroje Prūsijoje buvo statoma nemažai kareivinių, dažniausiai atspindėjusių neoromaninių ir neogotikinių stilių naudojimą valstybinių pastatų statyboje. Šiauriausiame Vokietijos imperijos uoste Mėmelyje taip pat atsirado toks pastatų ansamblis - šešių neogotikinių pastatų grupė. Tuometiniame miesto pakraštyje, kitapus geležinkelio 1904-1907 buvo pastatytas kareivinių kompleksas.
Plačiau: architekturalietuvoje.lt/lank...
Klaipėdos Pašto Stoties Statinių Kompleksas
Kaip ir panašiu metu atsiradęs kareivinių kompleksas, Klaipėdos pašto statinių ansamblis atspindėjo tuomet Rytų Prūsijoje vyravusią normą statyti „valdiškuosius“ pastatus negotikiniu stiliumi. Mažesniuose miesteliuose tuo metu vykusio statybų vajaus įkarštyje atsiradę paštų, mokyklų bei kitų visuomeninių funkcijų pastatai yra pakankamai konservatyvios architektūros.
Plačiau: architekturalietuvoje.lt/lank...
Klaipėdos Laikrodžių Muziejus
XIX a. Klaipėda pradėjo sparčiai plėtotis dešiniajame Dangės krante. Čia dygo ir turtingų krašto pirklių rezidencijos - vieną tokių trečiajame dešimtmetyje pasistatė tuomet gan nemažos buvusios miesto anglų bendruomenės atstovas Johan Simpson. Architekto pavardė pradingo istorijos tėkmėje, tačiau manoma, kad tai būta savininko tėvynainio, kuris suprojektavo ištaigingą vilą.
Plačiau: architekturalietuvoje.lt/lank...
Klaipėdos Dramos Teatras
Nenuostabu, kad būtent ekonomiškai pažangioje tuometėje Prūsijoje atsirado pastatas, kurį šiandien galime įvardinti seniausiu specialiai teatro reikmėms statytu viešuoju statiniu. 1854 metais Klaipėdą nusiaubė didysis gaisras, sunaikinęs didžiąją dalį miesto. Ši nelaimė neaplenkė ir vietos pirklių dar XIX a. pradžioje statyto teatro. Prireikė trijų metų, kad jo vietoje atsirastų naujas pastatas.
Plačiau: architekturalietuvoje.lt/lank...
Rumpiškės Dvaras
2015 m. po restauracijos duris atvėrė vienas Rumpiškės dvaro namas - vienas iš negausių išlikusių panašaus pobūdžio Klaipėdos krašto pastatų. Pačios dvarvietės ištakos siekia dar XVII a. vidurį, tačiau dabartinis dvaro pastatas atsirado aštuoniolikto šimtmečio pabaigoje jį atstačius po didelių nuostolių Rytų Prūsijai atnešusio septynerių metų karo.
Plačiau: architekturalietuvoje.lt/lank...