STOP JUOSTA maršrutas nr. 120 žiūrovus nukels į tarpukario Klaipėdą, turėjusią vokiško miesto veidą. Žvilgtelėkime į tuometę švietimo sistemą.
Pirmasis objektas - Vytauto Didžiojo gimnazija, tarpukariu tapusi tikra lietuviškos kultūros tvirtove. Siekiant puoselėti lietuvybę, pastato statybas iniciavo Lietuvių draugija, o prie gimnazijos steigimo prisidėjo ir tuometinis Lietuvos premjeras Ernestas Galvanauskas. Sakoma, kad tai buvo bene brangiausia tarpukariu pastatyta Lietuvos mokykla, kurią tuometė spauda vadino moderniausiu pastatu visame Baltijos regione.
Istorikas Vasilijus Safronovas pasakoja, kad į vokiečių rankas perimti rūmai turėjo aiškias sąsajas su Antruoju pasauliniu karu. Kas gali būti bendro tarp šios gimnazijos ir karo pradžios?
Kitas objektas - Imanuelio Kanto mokyklos pastatas, kuriame šiandien įsikūrusi Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Tai viena iš keleto mokyklų, pastatytų Klaipėdos miesto savivaldybės ir iškilusi kaip priešprieša lietuviškajai Vytauto Didžiojo gimnazijai. Šioje mokykloje pamokos vyko vokiečių kalba, o vaikštinėjant jos koridoriais galima pamatyti ir kitų vokiškų simbolių.
Retas žino, kad I. Kanto mokykloje mokėsi ir disidentas Simonas Kudirka, aštuntajame dešimtmetyje nesėkmingai bandęs peršokti iš „Tarybų Lietuvos“ į JAV kranto apsaugos laivą.
Nukeliausime į radviliškiečio, Klaipėdoje jau 75-erius metus gyvenančio dailininko Edvardo Malinausko dirbtuves. Čia menininkas ne tik papasakos savo šeimos gyvenimo istoriją, bet ir aprodys ekspoziciją, kurioje - jo paties tapyti paveikslai. Šie perteikia skirtingus Lietuvos istorijos etapus.
„Čia matote, kaip po karo Kuršių Nerijos žvejai gabendavo šieną į Nidą. Jiems nusibosdavo vien varnomis ir žuvimi maitintis“, - rodydamas į paveikslą pasakoja E. Malinauskas.
„Stop juosta“ - sekmadieniais 11 val. per LRT PLIUS.
Bendraukime socialiniuose tinkluose:
Facebook: / stopjuosta
Instagram: / stop_juosta