Ilgus šimtmečius malūnų savininkais būdavo dvarininkai. Tačiau XIX a. situacija pradėjo keistis, malūnus pradeda turėti ir turtingesni valstiečiai arba vieną malūną pasistatydavo kaimo bendruomenė. XX a. 3-jame dešimtmetyje Lietuvoje malūnų statytojais tampa taip vadinami "amerikonai". Tai yra lietuviai, kurie buvo emigravę, užsidirbę pinigų, su tais pinigais grįžę į Lietuvą ir investuoja į malūnų statymą. Nors malūnai pastatyti žmogaus rankomis, vis tik tikrasis malūno šeimininkas buvo vėjas. Lietuvoje buvo malūnų, kuriuos statydavo kaip vėjo, tačiau vėliau pritaikydavo dirbti ir su varikliu. Tokie malūnai galėjo būti vadinami vėjo-motoriniais.